Oro-kuro santykio valdymas
Oro-degalų santykis oro-kuro mišinyje turi lemiamą reikšmę variklio galiai, ekonomiškumui ir išmetamųjų teršalų našumui. Karbiuratoriniuose varikliuose kelios sistemos ir įrenginiai atitinka oro-kuro santykio reikalavimus įvairiomis eksploatavimo sąlygomis. Tačiau naudojant mechaninius metodus sunku laiku ir tiksliai kontroliuoti kuro santykį. Dauguma šiuolaikinių variklių naudoja elektroninę degalų įpurškimo technologiją. Variklio valdiklis nustato degalų įpurškimo kiekį pagal jutiklių serijos rodmenis:
Oro srauto jutiklis paverčia įsiurbiamo oro tūrį elektriniu signalu ir siunčia jį į variklio valdiklį, kuris yra vienas iš svarbių signalų, nulemiančių įpurškimo kiekį.
Kolektoriaus absoliutaus slėgio jutiklis matuoja droselio angą, kai vairuotojas nuspaudžia akceleratoriaus pedalą, kad nustatytų variklio išėjimo galią.
Variklio greičio jutiklis matuoja variklio sūkius, kad nustatytų pagrindinį įpurškimo kiekį ir pagrindinį uždegimo pasukimo kampą.
Alkūninio veleno padėties jutiklis nustato įpurškimo ir uždegimo laiką, palyginti su kiekvieno cilindro viršutiniu negyvuoju tašku. Nuosekliojo įpurškimo varikliuose taip pat reikalingas cilindro identifikavimo signalas.
Deguonies jutiklis matuoja deguonies kiekį variklio išmetamosiose dujose ir yra svarbus signalas uždaros{0}}ciklo oro-kuro santykiui valdyti.
Uždegimo laiko valdymas
Kiekvienas ECU turi duomenų lentelę, panašią į SPM (spark Advance map), įrašytą. Kai jutikliai nustato variklio sūkių skaičių ir įsiurbimo kolektoriaus absoliutų slėgį, jie gaus atitinkamą išankstinio uždegimo kiekį, kad cilindre esantys degalai būtų visiškai sudeginti naudojant išankstinį uždegimą.